BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie eskizą ir kibirėlius

(be pradžios)
Anonsas: girsiuos.

Aš didžiuojuos savim už tai, kad pastarąsias porą savaičių begerdama dieną-naktį sugebėjau susiplanuoti, ką veiksiu išsiblaivius. T.y., pakeliui nuo barų iki lovos (arba atvirkščiai) ne tik įvykdžiau grafomanišką pareigą prirašyti visko ir pribaigiau versti pjesę, aš dar ir susitariau dėl kursinio, susitariau dėl remonto, dėl nuomos, dėl darbo smulkmenų (makulatūros trūkumas), kažkokios naujos formos santykių, etc, etc. - ir viskas į šviesiąją ateitį.

O vaizdas išties įdomus, bet būtų kur kas mažiau šviesus ir džiuginantis, jei prisimintume, kad po kiekvienu aukso kibirėliu yra šūdas - tuo pat metu nusidėjau su suomiu, paskui suomis nusidėjo su graike, tada aš nusidėjau su čeku, kažkoks išsitęsęs pseudoplatoniškas internacionalinis svingerių vakarėlis (??), ir fūlė (ne tik stalo), dar kažkada lindau prie barmeno, kuris iš tiesų daugiau draugas nei barmenas, ir jis man priminė keletą nuodėmių iš seniau, ir mes tada juokėmės, ir dainavom „kalnų erelį”, nugirdžiau tuos vyrus, o su kitais valkatom vieningai nusprendėm, kad Lietuvoje žmonių mažoka, nes pusė jų tyliai išdvesia rudens naktimis nuo šalčio, ir dėl tos pačios priežasties aš kartais pašniurkščioju, kai jaučiu savo kūną, o kur dar rytiniai sapnai, plaunantys ir taip kenčiančias smegenis, o kur dar paskaitos, prieš kurias mane ypač traukia gražusis fakulteto grindinys, būtų gerai kada nors ištuštint savo butelius bent iki patekant saulei - bet taigi velniop tą sąžinę ir moralę, (nežiūrėk po dangčiu, dar rasi lavoną), visus aukso kibirėlius juk dera palikti ten, kur jie stovi, tebūnie po jais tas mėšlas, nes girdėjau (ir iš protingų), kad šitą veiksmą netgi galima vadinti ars vivendi, arba tiesiog šiaip - paslapties menu, na, kai supranti, kad ta nuostabi paslaptis tikrai yra grynas šūdas, bet apsimeti, kad nesupranti, ir nekilnoji tų-blet kibirėlių, ir nusilenki simuliacijai, kad nesugadintum spektaklio.
[Akivaizdžiai puikus sakinys pavyko, girdžiu rišlumo ekspertų aplodismentus.]

Žodžiu, jei jums kartais taip nutiktų - kiek atsigaivelėji, ir iš blackout‘o pradeda lįst visai puikios idėjos ir planai - skųstis nedera (girtis šauniau). Juolab jei pritom dar suvoki, kad atmintis po tiek kvaišalų išgyveno tik stebuklo būdu, ir jei nebūtų likimo-Dievo-tvarkos, jau seniai voliotumeisi privemtam griovy užuot skaičius sau fenomenologijos dievukų (arba šiaip dievukų) traktatus neaiškiu laiku on hangover.

Štai jau ryškėja tikroji krykštavimo priežastis - nupaišiau sau tapatybės kontūrų eskizą: mano socialinis statusas akurat yra nusigėrus karalaitė su optimistiniais nukrypimais. Aš esu tai, ir sekdama savo pačios aukso kibirėlių teorijos principu, patogiai ignoruosiu tą graikų (?) pavyzdį apie laivą ir palaipsniui pakeičiamas visas jo detales, nes nenoriu būti suvartyta - tai, ko negali nuginčyti, reikia ignoruot, o tai, ko negali iškelti į (vandens, o Tali?) paviršių, reikia pervadint povandenine valtim.

- - - - - - - - -

O vis dėlto, kas tu tokia, kas tokia? (Gadameris sakė, kad hermeneutinė sąmonė nesitenkina duotais atsakymais, ir visada „leidžia matyti, kas klaustina”. Nors, tiesą sakant, mes nelabai mylim šitą vyruką, o ir sąmonė mūsiškė ne hermeneutinė, tiesiog sudžiūvus nuo alkoholinės dehidratacijos, so fuck you in advance, darling.)

- - - - - - - - -

(skaičiau šįryt apie trečią, užrakintam bare)
„6.373 Pasaulis nepriklauso nuo mano valios” [Wittgenstein, Tractatus]

Tai jau pabaigos tostas.
O dabar marš prie knygų, vis tiek nemiegosi, karalaite tu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. Awesome post. Thanks. I highly recommend you keep posting.

Rašyti komentarą