BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Brolau, arba apie tą pačią dieną po kelerių

Taip, šiandien jau šešeri be tavęs. Taip, labai gerai žinau, ką pasakytum, jei būtum čia, o ne ten kažkur, tu sakytum - mergaite, mergyt mano, kaip gi tu šitaip, ir apkabintum, ir nebepaleistum niekada. Apverkčiau tau petį, nes tik ant vieno peties galiu verkti, tai tavo kairysis, ir tyliai juokčiaus į kairę ausį, nes tik į vieną ausį tikrai nuoširdžiai galėdavau juoktis - na taip, kad net graudu.

Man tavęs per mažai davė, per mažai, kad likčiau normali. Man tavęs per daug davė, per daug, kad likčiau pakankama pati sau.

Tai greičiausiai tuoj nueisiu „ten pat”, pasiprašysiu vodkės stiklinės, sulčių taurelės, šakutės, „daryk ką nori”, ir vėliau pradėsiu zyzt bet kuriam vyrui už baro - atsakyk į klausimą, atsakyk, ir dar pridurk, kaip tave vadint, paleisk dainą, įrašyk man dainą, nors žinau,  po velnių, kad jau turiu, įpilk alaus, įpilk alaus, įpilk beleko, einam parūkyt, ir pašok-padainuok, iškviesk man taksą, ką - vieni imperatyvai. Ką reiškia liepiamoji nuosaka tokiais atvejais? ..kartais man atrodo, kad šneku ja, kai prisigeriu, nes tokių sakinių (liepiamąja) negalima vertint teisingumo ir klaidingumo požiūriu. O kad tai apgailėtina, niekam iš tiesų ir neįdomu.

Visa tai intensyvumo klausimas - nes jei gerti, tai iki pergalės, jei verkt, tai tris paras, kol iškrenta akys, ir jei dirbti, tai dieną naktį, o jei galvoti, tai daugiau nieko ir nedaryti. Apie meilę intensyvumo klausimu nė neturiu nuomonės, nes vidurnakčiais žaidžiama stalo fūlė nedera su puslitrinėm bonkėm, o mano sapnai nedera su mano teorinės, blet, meilės samprata. O kalbėti intensyviai nebūtinai reiškia ką nors protingo.

O va mes tai gyvensim amžinai, brolau, juk mano rankos yra tavo rankos, juk mano siela yra mūsų, ir aš tikrai gyvensiu, nes teks, nes juk niekaip neprageriu gyvasties, nes man reikia gyventi, o jei jau gyventi, tai tik amžinai.
Uždegsiu tau žvakutę štai čia, dar neišėjus, dar iki vodkės kaip sulčių, ir šakutės, nes toje vietoje paskui žmonės keikia mane mintyse, kai iš ryto (po pietų) reikia grandyt vašką nuo baro. Ir nesvarbu, kad todėl sudegs šitie namai. Juk sakiau, kad iš ilgesio privalo kas nors sudegt.

Tai, Taip, šiandien šešeri be tavęs, ir su kiekvienais aš vis baisėju, bet tai nereiškia, kad nustojau būti paskutinė iš mudviejų genties, nes kraujas taip neatsiskiedžia kvaišalais, kad nusilptų jo šauksmas tiek, kad pamirščiau tai, kas svarbiausia. Atleisk, kad nepasikeičiu.
Nepaleisk manęs niekada.

..Įtariu, kad sutikau tavo pakaitalą, tik jis per toli, mus skiria… Rūkas manyje. Tu giliau.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. “ten pat”:))

  2. Muzi:

    ..and see you there. :)

Rašyti komentarą