BLOGas.lt
Lėktuvų bilietai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nei už ką nei apie ką. Kai lyja pavasario lietūs nuobodžiai*

Būna ruduo Brukline. Būna ruduo Niujorke. Juokas kažkur išeina, trenkia durim ir aidas nušliaužia smilkiniais. Nebeištylėjau.

- - - - -

Klampoju po purvą keliu, kur prieš dešimtį metų lakstydavau basa. Čia visai netoli vasaromis gyveno senukas, kuris konservuodavo drugelius stiklainiuose. Su juo daug šnekėdavau. Dabar jau miręs. Kitas prietranka, kuris daužydavo lazda medį, šaukdamas kažką apie „varvanagius“(??), irgi mirė. Net tas, kuris su mano seneliu gėrė degtinę tą naktį, kai išmokau bijoti griaustinio, mirė.

..kažkoks sušiktas keliukas, su nenusakoma nuotaika ir purvu iki kelių. Kolektyviniai mirusių sodai.

- - - - -

Žinot, kas dar miręs? Vyras, kuris kadaise padovanojo man visą krūvą žibučių. Nusitempė į mišką - žiūrėk, žiūrėk, jos visos tavo. Paskui ėmė ir numirė. Dabar man per šventes dovanojamos tik visokios frezijos, tulpės ir kiti neįdomūs dalykai.

- - - - -

Staiga prisiminiau, kaip kartą apsirūkę nuknisom vežimėlį iš Maximos.

- - - - -

O pasidariau romantiška. Mokausi neįkyrėti Mikei gaideliui (žuvis, žuvis jis). Mokausi auginti kaktusą.

Ak. Deginu žvakes, rašau baisius eilėraščius. Paskui baikščiai užgesinu žvakes ir suglamžau eilėraščius. Iš ilgesio pačiai sau.

- - - - -

Klausiau brolio, ką jis ten veikia darbe. Kuriu pardavimo strategiją, sako. Ale puiku. „Mus atpažins iš mūsų darbų“, šūdmalystė, ką jūs iš tiesų darot, žmonės? Aš tai mielai kasčiau griovius arba kalčiau taburetes. Būčiau pušlipe**, raikyčiau koldūnus. Bet ne, norėtum, tikriausiai visą likusį gyvenimą irgi praleisiu tame netinkamame lygy, kur tik švaistomasi žodžiais.

- - - - -

Pas mane grįžo laikas. Kai bundu vidurnakčiais, jis teka prakaito srovele nugara. Kai nirštu už likimą, kai krenta žirgai ir karaliai, jis teka skruostais ir varva nuo smakro. Nes namie nėra laikrodžių.

- - - - -

 (iš žiauriai intelektualaus pokalbio apie kūrybą)

- Kas čia do gaidys - „atspirtis“?

- Kalbą pederastinu.

- Labą dieną, zoologijos sodas, o kas tau siužetą išpederastins?

- Kunigas su muzika. Betmenas, bl*t. Nežinau, nebemoku istorijų.

- - - - -

Dabar rytais man iš nosies džiaugsmingai pasipila kraujas. Ir jausmas lyg prarijus kokią suknistą Kalėdų eglutę, labai norisi visus išsiuntinėt nx ir susierzint iki „negaliu-negaliu-nebegaliu-daugiau“.

Greičiausiai man kokios nors sistemos nepakankamumas. Vitaminų trūkumas. Dar kas nors, bet jokiu būdu ne nuobodulys ir, gink Dieve***, ne baimė. Mane reikia varyt į pensiją.

- - - - -

Nebeištylėjau, sekmadienis. Tuoj bus trylikta.

 

_______

* Razauskas – iš čia. Nes šįkart teorinė meilė liks tarp eilučių.

** lipčiau į pušį (amatas be konkurencijos)

*** didžioji – daugiau iš įpročio.

Rodyk draugams

Komentarai (5)

  1. Ungfila:

    Savam stiliuj. Patiko.

  2. viktorijan:

    visi aplink miršta, o pavasarį - ypač. bent jau pas mane.

    (teisūs jie, aš sau irgi rezervuojuos pavasarį)

  3. Muzi:

    Eh. Man tai miršta rudenį. Nes "mirti reikia rudenį".

  4. skvotere:

    tu jeigu laipiosi į pušis, visa išsisakuosi. jau geriau sėdėt ant grindų ir taškytis žodžiais, kam nors, su kuo nors.

  5. EternalEnigma:

    Jau tokia tų rašančių/kalbančių/samprotaujančių dalia- rašyti/kalbėti/samprotauti. Kam? Matyt, tiems kurie nerašo/nekalba/nesamprotauja. Nors, kai pagalvoji, tai jiem nei šilta, nei šalta. O mum telieka stepių vilkai. ūūūū.

Rašyti komentarą