BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Skundas, kurio (s)veikiau neskaityt

O vis dėlto - pasaulis, tai jis užknisa.

Tose visose legendinėse knygose (ar jas jau minėjau?) nieko nerašoma apie tai, kaip man dabar išvengt eilinio nepataikymo į duris, kai stakta palieka mėlynę tiesiai toj vietoj, kur baigiasi mylimiausia suknelė, kuri galbūt nė nėra mylimiausia, - ir ryt jau nebenuslėpsi, kad tu durna ir nevykus, ir tavo vaikai bus tokie pat durni, ir tavo anūkai bus durni, ir t.t., kol baigsis laikas, kuris, beje, irgi yra konvencija, tokia kaip štai šitie žodžiai, kuriais nieko niekada iš esmės nepasakysi: mano mintys nėra tai, ką jūs skaitote, mano mintys yra visai kitokios.

Visos kalbėjimo formos knisa, pvz., žmonės dažnai (per dažnai) man pasakoja apie vyrus ir moteris, kurie sėdi kažkur foteliuose, didingai vadinamuose valdžios postų vardais - nu taigi man yra px, nei aš juos mačiau, nei ką. Manęs iš esmės nedomina ir tai, kas kliedima ne tokiomis baisiomis temomis - kalba čia kai kurie ir apie meną, meilę arba kažkokias gražias nėriniuotas pirštines, o nė vieno iš šitų dalykų aš nemačiau arba išvis nesuprantu, kas tai yra.
  
O dar ta komercija, juk irgi kalbėjimo forma, visi tie reklaminiai skydai, kuriuos diena iš dienos sutinku pakeliui į savo niekur - jie man irgi nieko nesiūlo, aš juk neturiu tokios svajonės, kurią išpildytų skalbinių minkštiklis arba kelionė į Tailandą. Čia toks sąmokslas, jie visi bjaurybės suskiai susimokė mane sukonfigūruoti pagal poreikius, kuriuos sukuria patys, ir štai man jau baisu parduotuvėse, neduokdie, ims ir sukonfigūruos mane stovinčią prie padažų lentynos, negana to, turbūt sergu sunkia ir iškreipta agorafobijos forma - miniose, kurios viršija dešimties gyvybės vienetų skaičių imu elgtis dar dirbtiniau nei paprastai, apgalvodama kiekvieną judesį, kuris tik iš šalies žvelgiant greičiausiai atrodo nereikšmingas: jei stebintys žinotų, kiek man kainavo pagaminti tą atsainų galvos krestelėjimą arba atlaidžią šypsenėlę tik truputį, truputį kilstelint lūpų kampučius, jie mažų mažiausiai nustebtų.

O neva pažįstami pavieniai individai, kurie tariamai mane džiugina - taigi nė velnio, kai pagalvoji.
Va vienas jų šiand (vakar) klausė apie dalyką, kuris įsirėžęs mano prote gal net labiau už idėją, kad aš „cogito” - ir tai prasidėjo „ar tu pameni, …?” Tai neee (kūrvakūrva) nepamenu, tik šiaip tarp kitko pamąstau apie tą dalykėlį daugtaškio vietoje mažų mažiausiai kas valandą jau penkis metus ir beveik dešimt mėnesių - apsišik tu nx, dėde su vardu ir pavarde, kitą kart kartu gersim visai negreit.

O tie mano idealūs protingi vyrai sėdi tik auditorijose, ir tik auditorijose mes žinom, kad jie protingi, kitiems jie - kirviai, žydrųjų padangių lakūnai ir pasikėlę nuolat burbantys chuliganai, jau gal net švenčiantys solidžius jubiliejus.

O kiti mano vyrai, mylimi ne taip iš tolo, jie ima ir iškeliauja toli toli, nes lėtai numirė arba nebegali išverti mano mieste, ir tada aš prarandu galimybę klausytis jų hipnotizuojančio balso, ir žiūrėti į jų pilkas akis, kurios neverčia savo kalbos žodžiais.

O tos mano gražios moterys pernelyg daug laiko iššvaisto, kad būtų tokios gražios - siaubas, jūs juk jų nematėte su suktukais plaukuose, žaliom kaukėm ant veidų ir depiliaciniais kremais ant kojų. Ir dar, dievaži, žinote, jos nė nevalgo, jos iškeičia šitą malonumą į kofeino dozę be cukraus mėlynam mano puodely vardan idealaus KMI, o aš tyliai ir įžūliai atseit žinau, kad žodis „vardan” lietuvių kalboje vartotinas tik kalbant apie Dievą ir tėvynę, ir tik apie Dievą ir tėvynę, vadinasi, tik kartu su visiškais tuščiažodžiais.

Visi kiti žmonės vis taikosi mane įsitempt į lovą, susriegt mano sanitarinio mazgo vamzdžius, parduot man ką nors, na, kokių raugintų agurkų turgaus daržovių skyriuje, kuris kvepia mėsgaliais iš gretimo, - ir fakjū, nu gal apleiskit tą praktiką, palikit ramybėj mano kūną, kuris eina šaibom ir be papildomų įsikišimų, ir mano namus, kurie iš tiesų nėra namai, ir mano pinigus, kurių pati nė neužsidirbu. Nereikia man tų agurkų.

Aš pajėgi turėti tik nuojautą apie pasaulį kaip visumą, na, kiek didesnę už šitą kambarį. Tačiau ta nuojauta baisiai pakibusi, tie nuostabūs laukiniai miškai žurnalo puslapy juk laisvai gali būti fotošopinis produktas, o jei ir ne - taigi juos greit iškirs, ane, ir tada vietoj jų prisodins kokių palmių, ir tada spaus iš tų palmių aliejų, ir tada užsidirbs daugdaug tų popieriukų, kuriuos paskui iškeis į visai nereikalingus daiktus.
Ką jau ten kalbėti apie kosminius tolius - sako, va, neseniai atrado čia kažkokius gravitacinius koridorius, kur tipo išsiderina kažin-ten-kokios jėgos, ir tai neva (och) padės varinėti kosminiais laivais toli-toli.

gal nesuprantu - ką jūs ten bjaurybės veiksit, jei dar iki šiol niekaip nė nesuprantat, kas čia pat, panosėj. Nors gal teisingai - sėskit į tuos laivus ir pizdinkit nx, kuo mūsų mažiau šitoj planetoj, tuo jai sveikiau pagal teorinį dėsnį, neišsitrinantį man iš galvos net šitą bjaurią akimirką.

Netgi žavi pievutė po mano langu - štai ją tuoj apmyš alkoholikas kaimynas, išsvirduliavęs ir laiptinės, ir todėl ji nudžiūs greičiau, nei prasidės tas sezonas, kai mano oda tendencingai mėlsta.

O orangutangų ir žirafų, ir indiškų dramblių, ir jūros arkliukų, vėlgi, aš apskritai nesu mačiusi.

Viskas, kas gražu, gali būti suklastota.

Viskas, kas gražu, yra kokiu nors aspektu durna.

O visa kita irgi yra melas.

Kai rasiu ką nors tikro, būtinai, būtinai čia jums visiems papasakosiu, šitos hiperrealybės („duokit mums tikrovę tikresnę, nei yra”), liudijančios, kad neturiu autentiškumo, rėmuose.
Ir tada jau mes visi galėsim ramiai gyventi, nebenumatydami išankstinių galimybių šokinėti nuo tiltų, ir godžiai nebeglostysim skutimosi peiliukų sapnuose, gali būti, net prisišniauštę kokso ir eterio nebeužuosime vaiduoklių, nes viskas bus gražu realiai, ir apskritai viskas bus gerai, viskas bus puiku - sako, kai randi vieną-vienintelę klaidą sistemos struktūroj, tai byloja apie visos sistemos nepagrįstumą, o aš turiu viltį, kad toks procesas gali vykti ir atvirkščiai. Ir šita akistatos su šūdais išprovokuota viltis turėtų man staigiai pagimdyt priešingą - prasmės generavimo judesį. (Bū, semiotikai ir semantikai, ar jau minėjau, kad aš girta neįveikiama?..)

Tai kol kas save dar apgausiu keletą tūkstančių kartų (štai, pvz., dabar apsimesiu, kad kitas - nesikėsinantis į mano vamzdžius - gretimo namo kaimynas, iš pažiūros toks-nelabai-alkoholikas, rūkantis priešais pro langą, man sukelia tą neva natūralią atsakomąją kompo ekrano apšviestą šypseną), nes reikia kažkaip ištverti - vdrug tolesnis pragaro ratas dar labiau užknisa, ir iššokimas per langą ar tie skutimosi peiliukai nieko geresnio neatneš.

(pauzė)

Tai štai kas siutina tokiomis naktimis, kai negaliu užmigti, ir žiūriu į savo bevardę virtuvės žuvį.
(O tiesiog šiand trylikta, tiesiog šiand supratau, kaip man nusibodo gerti iš tokio jausmo)

 

P.S. O ypač, ypač aš šiuo metu dėjau ant savo telefono, kuris rodo 7 praleistus skambučius, Windows Mobile logotipą ir jokiųjokių langų į pasaulį tokį, koks jis yra.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (6)

  1. Muzi kunkuliuoja pykčiu:] ontologiniu pykčiu:]

    patinka man tokie gaivalingi tekstai.

  2. Galvoji viskas aplinkui jau taip šūdina, kaip kokia švietimo reforma ar būsimas uošvis? Nė velnio. Gali bent pasidžiaugt, kad nereikia melstis slavų dievams, kad ant plikos galvos bent nelyja, kad PVM iki 80% nepadidėjo, bo visam šitam smagumui dirvą išart labai greit galima, gal net greičiau nei tarp valdžios trydmantų įsiknist. Keisk rakursą, nes jei yra krūva, tai ne visada jinai turi smirdėt.

  3. tylumoj, ačiū (dėl ontologinio - heh, gerai būtų) :)

    O Audriau - a nepastebėjai, kad visi dalykai, kuriuos bandai prakišt man kaip džiugius, yra su neiginiais? Gali užsikišt nosį, arba pervadint šūdą tortu, bet smarvė liks.

  4. aš vis galvoju, ką tau čia po kokiu įrašu parašyti, bet taip niekad ir nesugalvoju.
    o būtų tai turbūt solidarizacijos išreiškimas ir koks salstelėjęs komplimentas, į kuriuos esu linkus. :)

  5. Man juk taip pat, tai aš žinau. Arba apsimetu, kad. :)
    Dėkui.

  6. iiii:

    Pasirodo ne vienas as sakau: “tas ir anas yra durna” :D

Rašyti komentarą