BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie ištiktukus ir kitas nedaleles

Tai gerasis ruduo baigėsi. Tai sąžinė vėl ima kaukt, jei į sieną užsispoksau ilgiau nei valandą.
Dar tai reiškia, kad makulatūra ant stalo įžūliai dauginasi geometrinės progresijos principu - beveik galėčiau prisiekt, kad jos net per šią naktį tyliai padaugėjo, bet ką jau čia su tais iš(si)dūrinėjimais. Be to, ten yra bibliografinių vertybių, kurios, galimas daiktas, po poros šimtmečių slėpsis po stiklu kokiam nelankomam archyve - o aš būsiu pačiupinėjus tuos popieriukus. Ha. Mano pirštų antspaudai dar niekada nebus buvę tokie reikšmingi.
(Nusišneku.)
 
Ir lauke aš jau mėlstu. Šū. Protestavau nenešiodama palto, nes jau kai apsirengi paltą, tai nusilenki tam šalčiui, jis ima atsiliept iš vidaus, ir tada jau tikrai niekas negerėja iki pat pavasario, kol po sniego jausmo laikotarpio iš naujo pradeda pilti nuobodūs lietūs, bet tai veeelnias, mano kūno temperatūra ėmė mane per dažnai guldyt lovon, o dar tas pastovus šniurkščiojimas nosimi, etc - taigi, paltas. Taigi, šaltis.

O dar nutinka visokie debiliški sutapimai - aš tikrai nebetempiu savo skaitomų tekstų į gyvenimą, tikrai tikrai, bet jie patys ateina, turiu galvoj žmones, žmones tais pačiais vardais, tamsiaveidžius ir besijuokiančius, jie eina ir eina, epizodais, tomis dienomis, kai kalbu tik angliškai - Mahometas, Khalidas, never fall for a muslim guy, bet kas per nesąmonė, kas per nesąmonė - jei dar atsitiktinai įsivelsiu į reikalą su al Qaeda ir apsivyniojusi sprogmenimis tiesiu ranką mergaitei su balionėliu, ou est mama, Disneyworld Europe, be vienos minutės dvylika, tai jau nebetikėkite nedeterminizmu, nes yra ne tik tvarka ir likimas, yra netgi tikslūs žaidimo scenarijai šitam durnyne, kartais įvardinamam kaip nors skambiai. Gyvenimu. Ar dar kaip.
…O mes tylutėliai pasišnekam apie tai, suglaudę galvas, švintant.
- - - - - - - - -
Sapnavau save vaikštančią šukėmis ir pabudau prieš pat vėjui gretimam kambary numetant milžinišką veidrodį, ir pastarasis su trenksmu subyrėjo į mažyčius gabalėlius, buvo pusė penkių, grindys nusėtos mažyčiais mano atvaizdo fragmentais, tik jau nevaikščiojau po juos basa, nes neskauda tik sapnuose, o ir taip jau esu sužalojus vieną savo galūnę. Bet rašyti netrukdo.

Ir vėl vogiu minusinį laiką iš miego, nes greičiausiai turiu metafizinių skolų, taisytinu girtu kalbėjimu tam palaipsniui bjūrančiam rudeniui į ausį. Ir ne tik, ir ne tik, nes dar tie graikai, „Spartaaaaaaaaaaa!”…, alfa beta.
Tiek to. Skauda galvą.

Labanakt.

 

 

______________________________________ (papildymas iš 2009-10-05/06 nakties)

ha-ha, in case jei pagalvočiau, kad mane nustojo persekiot viena su kita susijusios nesąmonės. (žvilgt į laiką, žvilgt į post’inimo laiką.) O juokas net nebuvo ironiškas, greičiau iš isteriškų serijos.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą