Nerūkyk

Patį geriausią sakinį, kokį kadanors girdėjau, sudėliojo dar Herakleitas: „Pasaulis rymo kisdamas“.

Iš čia atslenka ramybė. Taip teisingai ir gražiai pasakė, kad nenoriu nieko „pridūrinėti“.  

- - - - -

Kadangi galiu miegoti (nors jūs turbūt nė nenutuokiat, koks džiaugsmas yra miegoti), spėjau prisidaryt visokių reikšmingų apibendrinimų ir sprendimų. Bet pasistengsiu-nepersistengt berašydama – vis tiek nusiganysiu į lankas. Be to, jau galiu išplėsti kiekvieną mintį iki „ilgaiilgai“ ir „daugdaug“, o dabar labiausiai noriu išmokti atvirkštinio veiksmo: per trumpiausią įmanomą laiką sukoncentruoti tai, ką noriu pasakyti, į minimalų žodžių kiekį. Ir dar kad būtų rišlu ir suprantama. Galingas užmojis?.. Uhu. (nepuoselėkit tuščių vilčių, tik mokausi dar) Šypt.

- - - - -

(man asmeninė situacija kiek primena šitą:)

Blondinė klausia pardavėjo:

- Kiek kainuoja televizorius?

- Blondinėms mes nesakome, kiek kainuoja televizorius.

- Bet vis dėlto, kiek kainuoja televizorius?

- Blondinėms mes nesakome, kiek kainuoja televizorius!

- O kodėl?

- Todėl, kad čia mikrobangė!

- - - - -

Aš ne blondinė, aš kapituliuoju. Galiu atsakingai pareikšti, kad dingstu iš savo psichinių klausimų-atsakymų griuvėsių. Daugiau nieko doro iš jų nebeiškasiu. Ir net jei tiem analitikam-be-baltų-chalatų atrodau įdomus eksponatas ir jie mėgsta kartu pakikenti, velniop visa tai. Galiu nuginčyti bet ką, kas man sakoma.

- - - - -

Ko negaliu nuneigti:

1. Tiesa, arba tai, ką laikiau vienintele besąlygiška tiesa, jau seniai išskrido į K-PAX‘ą kartu su mano mylimiausiu vyru.

2. Aš per daug gyvenu knygomis, nors beveik neturiu imuniteto jų įtakai ar gaunamai informacijai. Todėl vietoj realybės „haliucionuoju“ kažkokią nesąmonę, pilną nenuoseklumo, prieštaravimų ir fantastinių elementų. Knygos turi priminti tai, ką jaučiame, o ne „pagaminti“ jausmus. (jau nekalbant apie visa kita)

3. Man šitas veiksmas (skaitau/girdžiu – neteisingai taikau) dar ir sukelia liguistą malonumą. O malonumas sukelia priklausomybę. Priklausomybė – sekina arba žudo.

4. Ketvirta yra minusas visiems mane supantiems už toleranciją ir atsargumą. Maždaug „ji protinga, tai žino, ką daro“. Nė velnio. Sakiau, kad kailį man reikia karšti. (pasiskųsiu dar apie tai, kai būsiu piktesnės nuotaikos)

- - - - -

Kas yra, yra (Dalai Lama). Tobula tautologija. Kas yra, yra? O kas yra, jei nuoširdžiai manau, kad nėra, bet vis tiek yra?

Esi tas, kas įsivaizduoji, kad esi. O jeigu aš įsivaizduoju, kad esu lavonas, bet, bl*t, vis tiek kvėpuoju?

Užsigerk vaistukų, sako. Užsigeriu, žiūrėk, ateina ir tikresnės haliucinacijos. Man patiko tas budistas (labiau už visus kitus), bet jis galėjo šnekėti ne apie tarakoną.

Metam lauk vaistus?..

- - - - -

Aš stimpu. Kad ir kokios buvo „bye-bye, proteli“ priežastys, labiau už jas man kenkia pasekmės.

Tai, brol, laikas stabdyt arklius - daugiau nedarysiu ir nesiklausysiu jokių baisių išvadų iš išvadų ir iš tų išvadų išvadų išvadų dar baisesnių išvadų, nes, po galais, matau čia bedugnę skylę. O ten-giliai dar yra daug šlykščių klaidingų dalykų, bet aš jų nebenoriu žinoti.

Dabar aš statysiu. Iš naujo.

Pradžiai – šiandien nusipirkau knygų lentyną. Pasirodo, tikrai moku ne tik iškonstruoti viską, moku ir surinkti.

(tos neįveikiamos bobos su atsuktuvais…)

- - - - -

O dar - jau turiu ir kitokių žinojimų:

Stalas tėra daiktas iš baldų aibės.

Mano „teorinė meilė“ yra (irgi sakyčiau „tėra“, bet būtų emociškai netikslu) gili pagarba ir susižavėjimas asmenybe. Su gražiais batais – tebūnie.

Raudonas kamuolys atkeliavo iš E.Loe kaip „paprasčiausių dalykų“ simbolis. Tai nieko ypatingo nenutiks, jei aš jį įsigysiu.

Fregatai atkeliavo iš Kaniavos dainos ir jie visai neturi atplaukti, nes tai tik graži daina.

 

(atsidūsėjimas pauzei)

 

Nesu daržovė, net jei kartais manau, kad atlieku fotosintezę. (rūkydama)

Nesu meška, nors ėdu daugiau medaus nei 50 vidutinių lietuvių kartu sudėjus.

Nesu strutis, nes mano akys mažesnės už smegenis. Ir dar be galo daug kas nesu.

Kas esu – išsiaiškinsiu vėliau. Nors labiausiai primenu žmogų.

 

Galiu tik spėti, kodėl mano pasąmonė (?) nutarė pranešti, kad „negerai yra“, būtent tada, kai pranešė, bet teisingai padarė. Gal nelabai teisingu būdu, galėjo švelniau, nes sumautai skaudėjo, bet vis tiek - aplodismentai. Dar keletas metelių, ir tikrai būčiau kažkur toli kosmose, o kūnas voliotųsi psichūškės lovoj.

- - - - -

Tai va – čia jau šito optimistinio įrašo pabaiga. Nes jis JAU per ilgas.

Dar tikrai skųsiuos ir svaigsiu, bet gal nebe tokiais tempais.

Tai einam rūkyti.

- - - - -

P.S. Dievo nėra.

P.P.S. Už proto aptvarkymus ačiū dėdei V.J. (apie jį gal vėliau papasakosiu), elementariai teiginių logikai ir tam trečiam – nes turi būt trys - dalykui, kurio dar neatpažinau.

Rodyk draugams